b e t o n i n i a i t r i u š i a i (audiopoetinio spengsmo grupė) 52 minučių 17 sekundžių trukmės 11 garso takelių § gyvulių ūkis (manifestas) išimti save iš apibrėžimo tebūnie ši geometrinė forma būna užpildyta turinio tryniu kurį suplaksi iš atsitiktinio teksto iš vektorinių jo dydžių išimti save iš cv šią dvejetainę sistemą reikėtų priskirti autoriniams geografijos mokslams išimti save iš įkišimo baimės įsikišimo rutinos ką tai turi bendra su tuo kas yra parašyta? išimti save iš to kas yra parašyta įterpti save į tai kas dar bus išimti save išimti save išimti save iš muzikos puslapių iš poezijos spengsmo išimti save iš to kas yra parašyta įterpti save į tai kas dar bus (varlių ir uodų išnaros) ± marakanos tauta makaronų šalis (himnas) Nereikalingi ir užmiršti, liūdni, pamišę. Mieste, pilname šviesų, ne šviesos. Pilname masių, mašinų, betoninio miego. Jis kužda: tavo šventė iškeliavo į vakar, tavo rytoj ateis niekada. Tavo sapnas susitraukia į kumštį ir smogia į veidą. Kieno šitas veidas? Kieno šitas veidas? – Tai pergalės veidas. Kieno šitas veidas? – Istorijos veidas. Kieno šitas veidas? – Ruporo veidas. Kieno šitas veidas? – Ne veidas, tai – pilnatis. # kvadrato laike (poema / fragmentas) mažasis penktadienis tave žadina iš upės drumzlėmis užnešto gedo prospekto varpų dūžiais į veidą varnų antplūdžiais šunparky ant suoliuko ledų pardavėjas sapnuoja vanilinį vilką tai jis tau kužda į ausį šis miestas niekada neištirps virtęs putų upe nešančia žmones dumblą ir debesis iš savęs mušančia prakaito būgną iš savęs metančia dūmus paliktus tam kad dar liktų kažkas horizonte į ką dabar prisimerkęs žiūri nes nieko juose jau nerasi – nei trečiojo blogio nei lietuviško reicho trunkančio lygiai akimirką varpinės bokšte soboro kupole upės trasoj jungiančioj juos begalinėmis šiukšlių pakuotėmis – užkasta tai suvartota ir išmesta tam kad galėtum dar kartą kažką susapnuoti šis sapnas – tai kas esi šitas miestas – tai ko išmokai ir dangus – tai šis laikas smengantis žemėn ir iš jos niekada neišeinantis % babkės (hitas) Babkės, čia – greičiau! Geras atlygis nedirbant – nieko nėr geriau. Babkės, tai jėga. Baksų pilnos rankos – nuostabi diena. Mersas, ikrai, keturių žvaigždučių „Chelsea“, – Tau paliepus aukso taurės kelsis. Babkės, grąžinkit jas. Šalin rankas nuo aikštės, Džordžai, – laimim mes! Babkės – tai dangus. Griebk jį stipriai, nes rytoj jisai pražus. Aš skrendu virš debesų, bet būt gerai matyt ir tai, kas už dausų. Babkės, tai bausmė. Nusikaltimas vengt jos būtų, ne prasmė. Babkės, taip – tai jie blogio šaknimi vadina jas šiandien. Tik jei dėl to tu imsi jaudintis dabar, nesistebėk, kai jie tau tars – nevark, nevark, nevark. – stara koj (lopšinė) ? untitled (mirėlynai) 5/22 vėjas trinantis parašytą eilėraštį jūros atotrankoj krantas krantas yra begalinis jos testamentas ji nieko jame nepaliks mums užrašydama plaukus ir plunksnas balto ir juodo jų pamišimo atoslūgį išgaravusį savo paties horizontą užplaukus ant rūko tai rūkas nusineša viską kas turi istoriją praeitį garsą ir grąžina veidą tiems kurie nieko neturi tik savo vienintelį viskas jau baigta tam kad atgal nepamirštų pasiųsti sudrėkusio žvilgsnio savo vienintelio dabar arba niekad tik niekada tai nebus užrašyta tos diẽnos padriki šviesų stalaktitai ir naktys lyg kaliniai mėnesienos urve niekada iš čia nepabėgsi niekada iš čia neišeisi = raudonųjų kūnelių naktis (eilėraštis) nejaučiau kūno tik sąmonę tiriančią tai kas galėtų būti jei būtų įmanoma viską atsekti -- rytojų be šiandien ten vietoj čia -- ryžių lauke minų kasyklose -- -- nejaučiau vietos tik erdvę išprotautą tėvynę ir šeimą ir mirtį kuri paveldėta tikrajam gyvenimui -- jis anapus sapnų realybės ir to kas sumaišius juos gaunas -- poezija arba vienas poetas tai žino -- neįrodymas neatsitiktinumas -- raudonieji kūneliai kas vakarą šviečia languos šaukdami -- -- bekūniai beviečiai tai jie yra niekad negimusios sąmonės dilgsnos -- vaizdas garsas lytėjimai grįžta atgal sunaikindami kūną sunaikindami mano gimimo tikrumą -- raudonieji kūneliai neturi šviesos jų žodžiai yra išsitrynę nieko nereiškiantys -- -- pradžioje buvo naktis raudonieji khmerai ją nukariavo -- pabaigoje irgi liks tik naktis juodųjų skylių paslaptis nebus atskleista -- pol potas negrįš į ryžių laukus -- -- -- kumščio didumo minų kaulai juodi ° juodas triušis (meilės daina) palikau sniege tave tam kad sušaltum į akmenį pasirišk mane taip kad į pėdas tavo žingsniai sugrįžtų taip kad aidas kartotųs balse niekada mane prisimintum ƒ pelė DA (žaidimas) ^ spragtukas (vieno veiksmo pirkimo-pardavimo užsklanda) dabar žmonės yra parduotuvės aš prisimenu juos suvyniotus sukrautus ir kalbančius štai ką sako man jie: įplombuota durų kiaurymėje blaškosi vėjo akis nejau dar kažkas atsitiks? jie vis klausia žmonės keliaus vis tolyn – aš tariu niekas neseks jiems iš paskos nei vandenys jūrų nei kanalų krantinės tik gyvenimai tų kurių išaušus čia neberasi tik įskilus stiklinio ledų pardavėjo galva dar švytės šitą naktį šviesdama tuo ką turėsit pamilti kas visus mus greit sukramtys + anoj pusėj kapinių (malda) anoj pusėj kapinių miestas ir gamyklos su bokštais virpančiais anoj pusėj kapinių debesys fosforiniai banguojantys anoj pusėj kapinių miškas didelis ir tamsus tartum jūra apmirusi anoj pusėj kapinių akmenys ją girdi sapnuodami o sapne saulės kamuolį nuspiria vakaras tomas s. butkus: balsas / elektrinė gitara / perkusija / semplai / albumo koncepcija ir kompozicinė struktūra antanas dombrovskij: semplai / programavimas / galutinis garso montažas ir suvedimas vadimas korotajevas: klavišiniai / pučiamieji / perkusija / programavimas varlių ir uodų išnaros: spengsmas įrašyta 2007-ųjų rugsėjo–lapkričio mėnesiais vilniuje, studijoje „virpesys“ garsas: betoniniai triušiai tekstai: tomas s. butkus įraše skamba roger waters „money“ (4) ir manto gimžausko „už kapinių - sodai“ (11) pertekstai, tomo s. butkaus „generuotos kalbos mutacija“ (6). viršelyje – gabrielės labanauskaitės fotografija („Virus 11“ / šiauliai, 2006) projektą parėmė: lietuvos respublikos kultūros ministerija (leidybos programa) taip pat: všį „vilnius – europos kultūros sostinė 2009“ (renginių ciklas „lt menas netradicinėse erdvėse“), überfahrt e.v., uab „ekspobalta“, uab „kitos knygos“ padėka: pelėdžiukui ir mažąjam žmogeliui čiabuko projektas ir dizainas: vario burnos | idėjų dirbtuvės info@varioburnos.com www.varioburnos.com išleido: vario burnos / kitos knygos vienybės g. 21, lt-51379 kaunas www.kitosknygos.lt tiražas: 611 vnt. dauginti ir platinti įrašą be autorių sutikimo leidžiama ne visos teisės saugomos įstatymo © betoniniai triušiai, 2008 daugiau info: www.triusiai.varioburnos.com ISBN 978-9955-640-50-9